paburnė

pabùrnė sf. (1), paburnė̃ (3), (3^b) 1. žr. paburnis 2: Gerai valgėm, įauginom gerą pabùrnę NdŽ. 2. Vyž, Lp, Arm, Pg žr. paburnis 4: Menka mūs pabùrnė: neturim nei pieno, nei lašinių, tik truputys yra bulbių ir duonos Rtn. Kad geresnė paburnė̃, tai ir aš būčiau sveikesnis Kb. Ko jis nebus riebus, šitokią turi pabùrnę, tik sviestas ir kiaušiniai Kb. Pridėk gerą pabùrnę, tai smagiau jis dirbs J. Arkliui duoda gerą pabùrnę Vl. 3. Srv, Upt, Rm, Krč, Sb žr. paburnis 5: Nekenčiu vyžų su žema paburne Tr. Paburnė atsileido, reikia suraukt Brž. Pradilo naginės pabùrnė Žl. Gerai išmušk pabùrnę, kad pirštų nespaustų Sdb.